Virøelio nuotraukoje - Galiléja

PIRMAJAME Evangelijos pagal Morkû skyriuje mums sakoma, kad "...Jézus sugríýo í Galiléjã ir émé skelbti gerãjã Dievo naujienã, kas atéjo metas ir prisiartino Dievo Karalysté." ⁽¹⁾ Jézaus laikais Galiléjos júra buvo viena iø judriausiû Palestinos vietoviû, o jos vakariní krantã supo miestai ir kaimai. Øio kraøto valdovo rúmai puikavosi ant kalno pakilê virø Tiberijos. Júra, arba tiksliau eýeras, matomas virøelio nuotraukoje buvo turtingas ýuvimi, ir todél jame daýnai búdavo pilna ývejû valàiû ir kitokiû laivû.

Mes galime ísivaizduoti Jézû, skelbiantí Evangelijã paprastiems ýmonéms, gyvenantiems nuoøalioje Øventosios Ýemés dalyje, kur joks iøorinio pasaulio ønabýdesys netrikdé kraøtovaizdýio ramybés. Iø tiesû jis vykdé savo misijã ne vien tik kosmopolitiøkiausiame øalies rajone, bet ir toje vietovéje, kur judrios prekybinés trasos iø Tiro ir Sidono vakaruose, senieji karavanû keliai iø Damasko øiaurés rytuose, taip pat didieji imperijos vieøkeliai susitikdavo ir iøsiøakodavo po visã Palestinã. Galiléja buvo prie vieno svarbiausiû senojo pasulio keliû, pusiaukeléje tarp Damasko ir Egipto sienos bei tarp Antiochijos ir Jeruzalés.

Ýodis "Galiléja" reiøkia "Ýiedas" arba "Pagoniû kraøtas". Jis yra kilês iø ýodýio "Galil", kuris reiøkia "Ýiedas, vainikas", arba kaýkã, kas yra apvalus. Netgi ankstyviausiais laikais øis rajonas pilnai nepriklausé ýydams. Deøimt Galiléjos miestû Saliamonas buvo atidavês Hiramui, Tiro karliui, kaip uýmokesti uý paslaugas, suteiktas statant Øventyklã. Galiléjos apgyvendinimas pagonimis iø aplinkiniû kraøtû têsési øimtmeàius.

Jézui atvykus gyventi í Galiléjã, vakarinis eýero krantas buvo nusétas miestais ir ývejû kaimais kuriuose gyveno labai daug neýydû. Jézus uýaugo Nazarete, apie 18 myliû nuo Tiberijos, svarbiausio miesto vakariniame eýero krante, kuris buvo taip pavadintas Romos imperatoriaus Tiberijaus garbei. Vaikøàiodamas Galiléjos keliais Jézus sutikdavo ilgus karavanus traukianàius pietû link per Jordano upés brastas; jis matydavo kaip blizga sauléje kolonomis ýygiuojanàiû Romos kareiviû ietgaliai ir regédavo finikieàiû pirklius keliaujanàius í Galiléjã.

Øis kosmopolitinis pasaulis atsispindi Naujojo Testamento puslapiuose. Jézus gyveno ir vykdé savo misijã tarp ýydû, pasaulyje, kai kuriais atývilgiais panaøiame í músiøkí. Jézaus laikû pasaulyje buvo roménû garnizonai, mokesàiû rinkéjai, turgavietés ir ýmonés iø ívairiû visuomenés sluoksniû. Jézaus gyvenimo ir tarnybos apraøymas, ir svarbiausia, jo skelbta ýinia, yra iøsaugota iki músû dienû. Øi Evangelijos ýinia - øio specialaus ýurnalo "Naujojo pasaulio øviesa" leidinio tema.

(1) Morkaus 1.14

Ívadas - kas yra Evangelija?

VIENAM ýymiausiû krikøàionybés skelbéjû apaøtalui Pauliui jo atsivertimo metu Jézus paskyré misijã tardamas,kad "...jis yra mano rinktinis írankis, kuris neø mano vardã tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams."1 Pastarasis véliau savo laiøke Romieàiams prisistato kaip "Paulius, Jézaus Kristaus tarnas, paøauktasis apaøtalas, iøskirtas [skelbti] gerãjã Dievo naujienã."2 Kreipdamasis í savo skaitytojus jis raøé:

"...mano øirdis traukia ir jums Romoje selbti Evangelijã. Aø nesigédiju Evangelijos, nes ji yra Dievo galybé iøgelbéti kiekvienam tikinàiajam, pirma ýydui, paskui graikui."3

GEROJI NAUJIENA

Músû Biblijose Naujajame Testamente vartojamas ýodis "Evangelija" yra killês iø graikiøko ýodýio "evaggelion", kas reiøkia gerãjã naujienã arba ýiniã. Iø øios øaknies yra kilê ir daugiau músû kalboje vartojamû ýodýiû. Pavyzdýiui evangelizuodamas roménû pasaulí ir skleisdamas ýinias apie Evangelijos gerãjã naujienã, Paulius, kaip evangelistas, raøé: "...aø esu jai paskirtas øaukliu, apaøtalu ir mokytoju."4

Paulius suvoké øio Evangelijos mokymo gyvybinê svarbã, nes tai yra Dievo jéga kiekvieno tikinàiojo iøgelbéjimui. Nesuvokti øito reiøkia likti tamsoje, nes jis raøé:

"Jegu músû Evangelija tebéra paslépta, tai ji paslépta vien tik einantiems í praýútí, netikintiesiems, kuriems øio pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie neiøvystû Kristaus ølovés - Evangelijos øviesos; ogi Kristus yra Dievo atvaizdas."5

Pati krikøàionybés esmé ir yra øi su didýiuoju Jézaus darbu susijusi Evangelijos savybé teikti gyvybê. Ragindamas jaunãjí Timotiejû prisijungti prie jo kentéjimû dél Evangelijos, Paulius primena jam, kaip Dievas "...mus iøgelbéjo bei paøauké í øventãjí paøaukimã ne atsiývelgdamas í músû darbus, bet savo laisvu nutarimu bei malone, kuri dovanota mums Kristuje Jézuje prieø amýinuosius laikus. Ji dabar tapo regima pasirodýius músû Iøganytojui Kristui Jézui, kuris sunaikino mirtí ir nuøvieté gyvenimã bei nemirtingumã savo Evangelija."6

GEROSIOS NAUJIENOS APIBÚDINIMAS

Bet apriboti Evangelijos akiratí tik músû Gelbétojo darbu, kai jis miré ant kryýiaus, bútû klaida, nes tada iøleidýiamas iø akiû daug platesnis planas, kurí Dievas nuo seno turéjo omenyje. Tiesã sakant, mums néra palikta galimybé spélioti, nes Jézaus ir apaøtalû skelbta Evangelija yra apibúdinta labai konkreàiai. Po to, kai Erodas suémé jo pusbrolí Jonã Krikøtytojã, "...Jézus sugríýo í Galiléjã ir émé skelbti gerãjã Dievo naujienã, kad atéjo metas ir prisiartino Dievo karalysté: "Atsiverskite ir tikékite Evangelija!".7 Dar suýinome, kad iki savo nukryýiavimo trejus metus "Jézus keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerãjã naujienã apie Dievo karalystê. Su juo buvo Dvylika..."8

Panaøiai Jézus iøsiunté ir savo dvylika mokiniû skelbti Dievo karalystés ýmonéms. Paraøyta, kad "...iøéjê jie trauké per aplinkinius kaimus, visur skelbdami gerãjã naujienã..."9 Atkreipiame démesí, kaip sãvokos "Evangelija" ir "Dievo karalysté" keiàiamos viena kita visiøkai neuýsimenant apie nukryýiavimã. Vargu, ar mokiniai skelbtû tai, ko jie nesuprato iø anksto. Pavyzdýiui, Jézus, mokydamas savo mokinius, tvirtino:

"..."Ýmogaus Súnus bus atiduotas í ýmoniû rankas, ir jie nuýudys jí, bet nuýudytas jis po trijû dienû prisikels". Mokiniai nesuprato tû ýodýiû, bet nedríso jí klausti."10

Laikui bégant Gerosios Naujienos esmé nepakito. Nuo savo prisikélimo iki uýýengimo í dangû keturiasdeøimt dienû Jézus praleido "aiøkindamas apie Dievo Karalystê"11 Jo paskutiniai ýodýiai buvo øie:

"...Eikite í visã pasaulí ir skelbkite Evangelijã visai kúrinijai. Kas ítikés ir pasikrikøtys, bus iøgelbétas, o kas netikés, bus pasmerktas."12

Øtai du evangelistû mokymo turinio pavyzdýiai po Jézaus paémimo í dangû. Samarijos miesto ýmonés "...patikéjê Pilypu, skelbianàiu gerãjã Dievo karalystés naujienã ir Jézaus vardã, émé krikøtytis vyrai ir moterys."13 Apaøtalû darbû knyga uýbaigiama apraøant kaip dvejus metus Romoje Paulius "...skelbé Dievo karalystê ir visiøkai laisvai, netrukdomas, moké apie Jézû Kristû."14 Mes turime nuostabû evangelisto Pauliaus darbo Romoje apraøymã:

"Paskyrê jam dienã, daugelis suéjo pas jí í butã. Nuo ryto iki vakaro jis désté jiems ir liudijo apie Dievo karalystê írodinédamas jiems Jézû iø Mozés Ístatymo ir Pranaøû"15

EVANGELIJOS SKELBIMAS PRIEØ KRISTAUS ATÉJIMÃ

Daugelis krikøàioniû klaidingai mano, kad Evangelijos mokymas prasidéjo tik Naujajame Testamente ir tik jame yra randamas, bet øitaip jie iøleidýia iø akiû Dievo plano vystymãsí praeityje ir øio vystymosi kulminacijos ryøí su Jézaus Kristaus vardu ir darbais. Øtai Paulius pripaýino, kad Evangelijã, kuriai jis buvo paøauktas, "...Dievas buvo iø anksto paýadéjês per savo pranaøus øventuosiuose Raøtuose."16Laiøke Romieàiams Paulius sako savo skaitytojams:

" Tam, kuris gali jus padaryti stiprius, kaip sako mano Evangelija ir Jézaus Kristaus skelbimas, sekant apreiøkimu paslapties, nutylétos per amýinuosius laikus, o dabar atskleistos ir pranaøû raøtais amýinojo Dievo ísakymu paskelbtos visoms tautoms, kad jos paklustû tikéjimui, - vienam iømintingajam Dievui per Jézû Kristû ølové amýiû amýiais! Amen."17

Minétieji raøtai - tai Senojo Testamento knygos, dél kuriû Jézus saké savo kritikams: "Jús tyrinéjate Raøtus, nes manote juose rasiã amýinãjí gyvnimã. Tie Raøtai ir liudija uý mane."18 Savo laiøke krikøàionims, gyvenantiems Galatijoje, Paulius aiøkina, kad:

"...Raøtas, numatydamas, kad Dievas tikéjimu nuteisina pagonis, iø anksto paskelbé Abraomui gerã naujienã: Tavyje bus palaimintos visos tautos. Taip tikintys ýmonés susilaukia palaiminimo kartu su tikinàiuoju Abraomu...O jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldétojai pagal paýadã."19

Kai kurie Abraomo palikuonys, nepasiýyméjê tokiu pat tikéjimu, miré dykumoje, taip ir nesugebéjê íýengti í øalí, paýadétã jû protéviui. Taigi Paulius perspéja mus visus:

" Dar galioja paýadas leisti íeiti í jo atilsio øalí. Todél nesnauskime, kad kuris nors iø júsû nepasirodytû praradês tã progã. Mes kaip ir jie esame gavê gerãjã naujienã. Vis délto iøgirstas ýodis neiøéjo jiems í naudã, nes jie tikéjimu nesijungé su kitais, kurie buvo girdéjê."20

Jeigu mes patyrinésime Senojo Testamento Raøtus, tai atrasime, kad véliau Abraomo palikuonys ísitvirtino kaip tauta paýado ýeméje, tapdami Dievo tauta ir Dievo Karalyste praeityje. Dievas paýadéjo karaliui Dovydui, kad kada nors po jo mirties "...aø paýadinsiu po tavês palikuoní, kuris bus iø tavês gimês, ir sustiprinsiu jojo karalystê. Jis pastatys mano vardui namus, o aø patvirtinsiu jo karalystés sostã í amýius."21 Kas gi buvo tas palikuonis, kuriam skiriamas toks didelis démesis øiame paýade? Atsakymã randame angelo Gabrielio ýodýiuose mergelei Marijai, kai øis apreiøké jai dar negimusio jos súnaus didybê:

"...Øtai tu [Marija]... pavadinsi [jí] Jézumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukøàiausiojo Súnus. Vieøpats Dievas duos jam jo tévo Dovydo sostã; jis vieøpataus Jokúbo namuose per amýius ir jo vieøpatavimui nebus galo."22

JÉZUS GIMÉ BÚTI KARALIUMI

Jei Evangelijos geroji naujiena yra susijusi su Dievo Karalyste, tada pagrindiné Dievo plano figúra privalo búti Jézus Kristus. Teismo metu Pilotas paklausé jo: "..."Vadinasi, tu esi karalius?" Jézus atsaké: "Taip yra, kaip sakai: aø esu karalius. Aø tam esu gimês ir atéjês í pasaulí, kad liudyàiau tiesã. Kas tik brangina tiesã, klauso mano balso"."23 Pilotui reikalaujant, prie kryýiaus, laikanàio kúnã ýmogaus, kuris liudijo prieø Romos valdytojã apie savo karaliøkã titulã, buvo prisegtas uýraøas trijomis kalbomis. Ten buvo paraøyta: "Jézus Nazarietis, ýydû karalius".

Mes esame kvieàiami rimtai priimti tai, kas sakoma apie "jo [Dievo] Súnû, kúnu kilusí iø Dovydo giminés, øventumo Dvasia per prisikélimã iø numirusiû pristatytã galingu Dievo Súnumi,- Jézû Kristû, músû Vieøpatí."24 Niekas negali sutrukdyti prisikélusio Vieøpaties sugríýimui í ýemê karaliauti Dovydo soste, ir iø to tikrai yra aiøku, kodél evangelistams buvo ir yra øiandien liepiama nuolat skelbti gerãjã naujienã apie Dievo Karalystê.

Kad Jézus galétû íkurti Dievo Karalystê, dabartiné ýmoniû valdymo sistema turés búti sunaikiknta. Paulius paskelbé Aténû gyventojams, kad:

"Jis [Dievas] nustaté dienã, kada teisingai teis visã pasaulí per vienã ýmogû, kurí tam paskyré ir visiems uý jí laidavo prikeldamas iø numirusiû."25

Øio dramatiøko ívykio, jo antrojo atéjimo, atomazga bus tokia: "Pasaulio karalysté tapo músû Vieøpaties ir jo Mesijo kralyste, ir jis vieøpataus per amýiû amýius!"26

MÚSÛ DALIS KARALYSTÉJE

Kiekvienam, kuris tiki gerãjã naujienã apie karalystê, yra suteikta viltis asmeniøkai dalyvauti búsimojo pasaulio tvarkyme. Prisiminkime nuliúdusiû apaøtalû búrí, susirinkusi virøutiniame kambaryje likus kelioms valandoms iki nukryýiavimo. Jézus uýtikrino juos:

"Jús iøtvéréte su manimi mano iøbandymuose, todél aø jums skiriu valdyti karalystê, kaip ir man yra jã skyrês Tévas. Mano karalystéje jús valgysite ir gersite uý mano stalo ir sédésite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminiû."27

Kas turétû búti svarbiausia øiame músû gyvenime? Jézus sako, kad mes neturétume jaudintis dél materialiû dalykû:

"Veràiau ieøkokite jo karalystés, o tai bus jums pridéta. Nebijok, maýoji kaimene: júsû Tévas panoréjo atiduoti jums karalystê!"28

Tie, kurie gaus øí didýiulí apdovanojimã, su dékingumu pripaýins, kiek daug jie yra skolingi Jézui uý nukryýiavimo metu jo pasiektã pergalê prieø nuodémê ir mirtí. Jû asmeninis iøgelbéjimas yra "...nuo Jézaus Kristaus, iøtikimojo liudytojo, mirusiûjû pirmgimio, ýemés karaliû valdovo. Tam, kuris mus myli ir nuplové savo krauju músû nuodémes, ir padaré iø músû karalijã bei kunigus savo Dievui ir Tévui,- jam ølové ir galybé per amýiû amýius! Amen."29

JÉZUS - VIENINTELIS GELBÉTOJAS

Kristaus Evangelijos mokymas nepritaria kitû religijû priémimui. Yra tik vienas tikéjimas, ir Jézus yra vienintelis gelbétojas. Apie Jézû Kristû iø Nazareto Petras skelbia: "Ir néra niekame kitame iøgelbéjimo, nes neduota ýmonéms po dangumi kito vardo, kuriuo galétume búti iøgelbéti."30 Kaip ir Jézus pareiøké apie save:

"...Aø esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tévã kitaip, kaip tik per mane."31

"...nes aø gyvenu ir jús gyvensite."32

Kristaus pavyzdis yra unikalus, suteikiantis uýtikrintã viltí ateiàiai. Visi kiti ýmogiøki mokytojai, kad ir kaip norintys gero, sugeba pasiúlyti viltí tik øiandienai, tik øiame gyvenime, kadangi jû galimybés neiøvengiamai ribotos, ir mirøtant viskas pasibaigia. Matas savo Evangelijos pabaigoje apraøo, kaip po savo prisikélimo atsisveikindamas su vienuolika mokiniû, Jézus patvirtino paýado dél búsimojo gyvenimo karalystéje tikrumã.

"Tuomet prisiartinês Jézus prabilo: "Man duota visa valdýia danguje ir ýeméje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visû tautû ýmones, krikøtydami juos vardan Tévo ir Súnaus, ir Øventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, kã tik esu jums ísakês. Ir øtai aø esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos"."33

EVANGELIJOS AKIRATIS

Jézaus darbai néra grynai tautinio ar netgi tarptautino pobúdýio. Raøtai mums sako, kad jis buvo "...Dievo Avinélis, kuris naikina pasaulio nuodémê."34 "...kad pasaulis per jí bútû iøgelbétas."35 Vienã diena Dievas paskirs Savo Súnû karaliumi ant øventojo Siono kalno Jeruzaléje: "Reikalauk iø manes - ir aø tau duosiu tévonystén pagonis ir tau paveldéti ýemés galus."36 Tada visos tautos bus palaimintos yptingame palikuonyje, kaip buvo paýadéta Abraomui paskelbtoje Evangelijoje.

Øi pasaulinés reikømés geroji naujiena perýengia visas tautines, kultúrines, kalbines ir ideologines ribas, nes ji yra:

apreiøkimas paslapties "...paskelbtos visoms tautoms, kad jos paklustû tikéjimui."37

"Ir bus paskelbta øi karalystés Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms."38

"...nes ji yra Dievo galybé iøgelbéti kiekvienam tikinàiajam, pirma ýydui, paskui graikui."39

"...Iø tiesû aø dabar suprantu, jog Dievas néra øaliøkas. Jam brangus kiekvienos tautos ýmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena."40

Per paskutiniuosius du túkstanàius metû pasaulis iøgyveno radikalius socialinius ir politinius pokyàius. Bet Biblijos mokymas apie Dievo Karalystê ir Jézaus Kristaus vardã yra nekintantis, jam nereikia nei perýiúréjimo, nei papildymo. Grieýtas Pauliaus perspéjimas tiems, kurie jo laikais iøkraipydavo Kristaus Evangelijã, lygiai taip pat tinka ir músû dienomis "...jei kas jums skelbia kitokiã evangelijã, negu esate priémê,- tebúnie prakeiktas!"41

MESIJO SURADIMAS

Jézus nebuvo tiesiog savojo laikmeàio herojus, iøkylês dél palankiai susiklosàiusiû aplinkybiû. Jézus pranoko savo laikus, nes jo vaidmuo jau seniai buvo smulkiai apibúdintas daugelyje ívairiû pranaøysàiû. Bútent todél pirmieji mokiniai ir pripaýino jí kaip asmení, apraøytã Senojo Testamento raøtuose:

"..."Radome Mesijã!" (Iøvertus tai reiøkia: "Dievo Pateptãjí - Kristû".)"- Andriejus pasaké savo broliui Simonui.

"..."Radome tã, apie kurí raøé Mozé Ístatyme ir pranaøai. Tai Jézus iø Nazareto, Juozapo súnus"."- Pilypas pasaké Natanaeliui.

"..."Rabi, tu Dievo Súnus, tu Izraelio karalius!""-Natanaelis pasaké Jézui.42

Tyrinédami tuos paàius Raøtus, mes taip pat galime surasti Jézû, atpaýinti jí, kaip nuo seno paýadétã Mesijã. Skirtumas yra tik tas, kad mes gyvename ilgo laikotarpio tarp jo abiejû atéjimû pabaigoje, ir kad galétume asmeniøkai pamatyti Jézû iø Nazareto, turésime sulaukti jo sugríýimo í ýemê su galia ir didýiule ølove.

"Ir kaip ýmonéms skirta vienã kartã mirti ir stoti í teismã, taip ir Kristus, vienã kartã paaukotas, kad atsilygintû uý visû nuodémes, antrã kartã pasirodys ne dél nuodémiû, bet jo laukianàiûjû iøganymui."43

Tuo tarpu praøymas, esantis tikintiesiems suteiktoje pavyzdinéje maldoje, yra ígavês savo tikrãjã prasmê:

"Teateinie tavo karalysté, teesie tavo valia kaip danguje taip ir ýeméje."44

Evangelija Senajame Testamente

ØIANDIEN vartojama ýodýio "Evangelija" reikømé apriboja jã Jézaus ir jo apaøtalû mokymu. Ankstesniame straipsnyje, pavadintame "Kas yra Evangelija?" apibréýta øio ýodýio reikømé Biblijos kontekste, paaiøkinant kad Evangelija buvo ýinoma jau prieø Kristaus gimimã. Iø to seka, kad Evangelijos ýinia randama ir Senajame, ir Naujajame Testamentuose.

Øiame straipsnyje mes pakalbésime apie ýmogaus nuopuolí ir apie Evangelijos reikalingumã. Taip pat pasistengsime atsekti glaudû Dievo plano ryøí su pirmu uýraøytu pokalbiu su Abraomu, véliau su Dovydu bei pranaøais.

EVANGELIJOS BÚTINYBÉ

Jeigu atsiversime Biblijos pradýiã ir panagrinésime pirmuosius Pradýios knygos skyrius, tai suýinosime, kad sukúrês ýmogû, Dievas jam paliepé:

"Valgyk iø visû rojaus medýiû; o iø medýio ýinojimo gero ir pikto nevalgyk; nes tã dienã, kuroje iø jo valgysi, neiøvengiamai mirsi."[1]

Mes ýiniome, kad patikéjê ýalàio teiginiu "Visai judu nenumirsite", Ieva, o po to ir Adomas, paragavo uýdrausto vaisiaus. Tada ýmogus buvo iøvarytas iø Edeno sodo, "kad jis ígyventû ýemê iø kurios buvo paimtas."[2] Treàiame Pradýios knygos skyriuje Dievas nubaudýia visã ýmonijã tokiais ýodýiais: "Savo veido prakaite tu valgysi duonã, iki nesugríøi í ýemê, iø kurios esi paimtas, nes dulké esi ir dulke vél pavirsi."[3]

Jeigu Dievas bútû nusprendês daugiau visiøkai nesidométi ýmonija, tuo viskas bútû ir pasibaigê. Ýmogus dél savo prigimties bútû sunaikinês savo giminê. Bet mes ýinome, kad nepaisant ýmogaus nuodémingumo, "Dievas taip pamilo pasaulí,"[4] kad nusprendé suteikti iøsigelbéjimo galimybê. Todél Dievas sukúré planã øitam savo tikslui pasiekti. Tai atskleista Biblijoje randamoje Evangelijoje, arba "gerojoje naujienoje" apie Dievo planã.

PAÝADAI ABRAOMUI

Dievo Evangelija yra "geroji naujiena" dél búsimojo palaiminimo apreikøta paýade Abraomui, kurí apaøtalas Paulius apraøo øitaip:

"Ir Raøtas, numatydamas, kad Dievas tikéjimu nuteisina pagonis, iø anksto paskelbé Abraomui gerã naujienã: Tavyje bus palaimintos visos tautos."[5]

Paulius mini "Abraomo palaiminimã", kuris turi ateiti visoms tautoms per Jézû Kristû. Taigi øio palaiminimo atskleidime Abraomo vaidmuo yra labai svarbus. Jis yra tévas Izraelio tautos, kuriã Dievas iørinko kad ji skelbtû Jo vardã ir ívykdytû Jo planã dél ýemés ir jos gyventojû. Paulius mums sako: "O jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonis bei paveldétojai pagal paýadã."[6]

Øitie ýodýiai yra labai reikømingi, nes jie sako mums kad labai seniai duoti paýadai Abraomui yra svarbus tiems, kurie øiandien yra tapê Dievo vaikais. Tam, kad bútume Abraomo palikuonimis, mes privalome tikéti jam duotais paýadais. Jeigu norime búti jo "paveldétojais", mes turime búti paklusniais, kaip jis, ir privalome tikéti Abraomo "palikuoniu", Jézumi Kristumi. Mes tampame "paveldétojais" krikøtydamiesi í Kristû ir øitaip parodydami savo tikéjimã øiuo didingu paýadu.

Tai, kas Biblijoje apreikøta apie Abraomã, yra svarbu ir dél kitos prieýasties. Tuose apraøymuose sakoma, kad Abraomui Evangelijã paskelbé Vieøpaties angelas.

Bet kokia gi buvo Abraomo kilmé ir kultúriné aplinka?

Abraomas buvo tiesioginis Semo, Nojaus súnaus, palikuonis. Mes ýinome, kad Semas garbino tikrãjí Dievã. Bet Taré, Abraomo tévas, atrodo buvo apleidês tã tikéjimã. Jis apsigyveno Ure, Khaldéjoje (dabartiniame Irake). Tenai jis ir jo øeima gyveno daug metû garbindami pagoniøkus Øinaro dievus. Bútent tada Dievas apsireiøké Abraomui ir taré jam: "Iøeik iø savo ýemés ir iø savo giminés, ir iø savo tévo namû ir eik í ýemê, kuriã aø tau parodysiu."7

Dél to visa øeima iøéjo iø Uro ir pasuko øiaurés link "derlinguoju pusménuliu" per Mesopotamijã. Taré, Abraomas, Saraji, Abraomo ýmona, ir Lotas, Abraomo súnénas, pakluso Vieøpaties paliepimui ir atsiskyré nuo stabmeldýiû, gyvenusiû chaldéjiøkoje Mesopotamijos dalyje. Trumpam jie apsistojo Harane kol Vieøpats vél pasirodé Abraomui.

Bútent àia Dievas ir taré Abraomui:

"Aø padarysiu iø tavês didelê tautã ir tave palaiminsiu, ir iøaukøtinsiu tavo vardã, ir tu búsi palaimintas. Aø palaiminsiu tave laiminanàius ir prakeiksiu tave keikianàius, ir visos ýemés giminés bus tavyje palaimintos."8

Kalbédamas apie øí paýadã apaøtalas Paulius sako mums, kad øitaip Dievas "paskelbé Abraomui gerã naujienã". Geroji ýinia apie palaiminimã visoms tautoms taps tikrove, kai Abraomas ir jo palikuonis bus ýinomi visoje ýeméje.

KRISTUS - ABRAOMO PALIKUONIS

Svarbu atkreipti démesí, kad raøydamas mokiniams Galatijoje apie paveldéjimã, Paulius sako: "Paýadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Néra pasakyta "ir palikuonims", ne daugiskaita, o kaip apie vienã: ir tavo palikuoniui, tai yra Kristui." 9 Øiàia apaøtalas teigia, kad sakydamas Abraomui: "Øitã øalí aø duosiu tavo palikuonims"10, Dievas paýadéjo Kanaano (Izraelio) ýemê Kristui. Taigi mes turime priimti øí faktã kaip svarbiausiã esminí Karalystés Evangelijos principã.

TOLIMESNI PAÝADAI ABRAOMUI

Tuoj po øito Lotas, Abraomo súnénas, atsiskyré nuo Abraomo ir mums pasakojama, kad Vieøpats vél apsireiøké Abraomui ir taré:

"Pakelk savo akis ir paývelk iø vietos, kurioje dabar esi, í øiaurê ir í pietus, í rytus ir í vakarus. Visã ýemê, kuria matai, aø duosiu tau ir tavo plikuonims amýinai. Ir aø padauginsiu tavo palikuonis kaip ýemés dulkes. Jei kas iø ýmoniû gali suskaityti ýemés dulkes, galés taip pat suskatyti tavo palikuonis. Kelkis ir pereik ýemê iøilgai ir skersai, nes aø tau jã duosiu."11

Véliau, po paýadû pakartojimo praéjus nemaýai laiko, kai Abraomas buvo sulaukês devyniasdeøimt devyniû metû amýiaus, Dievas vél apsireiøké jam, kad patvirtintû Savo paýadus. Ta proga kalbédamas su juo Dievas pakeité jo vardã iø Abramo í Abraomã, tuo primindamas, kad jis yra padarytas pasaulio paveldétoju ir didelés daugybés tévu.

Dievas taré:

"Tai aø esu, ir mano sandora su tavim, ir tu búsi daugelio tautû tévas. Ir toliau tu nebesivadinsi Abramu,bet tavo vardas bus Abraomas, nes aø tave paskyriau daugelio tautû tévu. Ir padarysiu, kad tavo palikuonys daugétû be galo, ir iø tavês rasis tautos, ir karaliai kils iø tavês. Aø patvirtinsiu savo sandorã tarp manês ir tavês, ir tavo palikuoniû po tavês jû kartose kaip amýinã sandorã, kad aø búàiau Dievas tavo ir tavo palikuoniû po tavês. Ir aø duosiu tau ir tavo palikuonims ýemê,kur tu esi klajúnas, visã Kanaano ýemê, amýinon nuosavybén; ir aø búsiu jû Dievas."12

PAÝADÛ ATNAUJINIMAS IZAOKUI IR JOKÚBUI

Mirus Abraomui, Dievas apsireiøké jo súnui Izaokui tuo metu, kai øis buvo nusprendês keliauti í Egiptã. Jis pasaké Izaokui:

"Neik í Egiptã, bet sustok øalyje, kuriã aø tau pasakysiu. Búk joje ateivis, ir aø búsiu su tavim, ir tave plaiminsiu; nes tau ir tavo palikuonims aø duosiu visas øitas øalis, tesédamas priesaikã, kuriã daviau tavo tévui Abraomui. Aø padauginsiu tavo palikuonis kaip dangaus ývaigýdes; ir duosiu tavo palikuonims visas øitas øalis; ir tavo palikuonyse plaimintos bus visos ýemés tautos, dél to kad Abraomas buvo klusnus mano balsui ir sergéjo mano ísakymus ir paliepimus, ir laiké apeigas ir ístatymus."13

Panaøiai atsitiko ir Izaoko súnui Jokúbui; Dievas apsireiøké jam regéjime, kai jis keliavo í Haranã:

"Ir [maté] Vieøpatí, pasirémusí ant kopéàiû ir jam tariantí: Aø esu tavo tévo Abraomo Dievas ir Izaoko Dievas; ýemê, kurioje miegi, aø duosiu tau ir tavo palikuonims....ir plaimintos bus tavyje ir tavo palikuonyse visos ýemés giminés. Ir aø búsiu tavo sargas, kur nors tu eisi, ir tave atvesiu atgal í øitã ýemê; ir nepaliksiu, kolei neívykdysiu visa, kã pasakiau."14

Ir Izaokui, ir Jokúbui Dievas paýadéjo, kad kada nors ateityje Jis duos ýemê arba øalis jiems, jû palikuonims ir ypatingam palikuoniui, kuris yra ne kas kitas, kaip Kristus, ir per Kristû visos tautos bus palaimintos.

Dovydas buvo antrasis Izraelio karalius, ir mes skaitome, kad Dievas jí pakyré kaip "vyrã pagal savo øirdí".15 Dievas paliepé Samueliui patepti jí Izraelio karaliumi. Øitaip Dovydas tapo Vieøpaties pateptuoju, ir uýýengês í sostã, valdé tautã kaip Dievo karalius. Mes ýinome, kad savo valdymo pradýioje jis daug kovojo kad sutriuøkintu Izraelio prieøus, ir kai tas buvo padaryta, Dievas leido jam pailséti nuo visû prieøû. Øtai tada Dovydas nusprendé pastatyti didingã øventyklã ir patalpinti joje sandoros skryniã. Bet øis planas nesulauké Dievo pritarimo, ir pranaøui Natanui buvo liepta eiti ir sakyti Dovydui, kad øis nestatytû Dievui namû, bet "Vieøpats padarysias tau namus"16

Jeruzalé - Dovydo miestas

Toliau paaiøkinama, kã Dievas turéjo omenyje:

"O kai pasibaigs tavo dienos ir tu búsi uýmigês su savo tévais, aø paýadinsiu po tavês palikuoní, kuris bus iø tavês gimês, ir sustiprinsiu jojo karalystê. Jis pastatys mano vardui namus, o aø patvirtinsiu jo karalystés sostã í amýius. Aø búsiu jam tévas, o jis bus man súnus. Jei jis padarys kã neteisingai, aø jí sudrausiu vyrû rykøtémis ir ýmoniû vaikû smúgiais... Tavo namai bus iøtikimi ir tavo karalysté amýina tavo akivaizdoje, ir tavo sostas bus nuolat tvirtas."17

Galima teigti, kad øí paýadã ívykdé Dovydo súnus Saliamonas. Jis iø tikrûjû buvo Izraelio karaliumi po savo tévo, ir jis tikrai pastaté nuostabiã øventyklã, kad pagerbtû Dievã. Bet Saliamono sostas nebuvo nuolat tvirtas, ir Dovydas jo nepamaté. Øie paýadai kalba apie ateití ir apie didíjí Dovydo Súnû.

PRANAØÛ ÝINIA

Senojo Testamento pranaøai - tai ýmonés, kurie búdavo siunàiami tada, kai Izraelio tauta nusigrêýdavo nuo Dievo. Jû ýinia búdavo dvilypé:

1) perspéjimai, susije su tuo metu toje vietoje esanàia situacija

2) pranaøystés apie Dievo planus ateiàiai.

Ir kai mes tyrinéjame pranaøystes, kuriose kalbama apie Dievo planus ateiàiai, (t.y. Jézaus sugríýimã ir Jo Karalystés íkúrimã), øtai bútent ten mes ir surandame Evangelijos ýiniã. Penkiolika Senojo Testamento pranaøû kalba apie Dievo plano iøsipildymã. Vien tiktai Jonos ýinia apsiriboja konkreàiu laiku ir vieta. Ir Izaijas, ir Danielis iø anksto nusaké Jézaus gimimã. Izaijo pranaøystéje apie Jézû kalbama ne tik apie jo gimimã, bet ir apie jo misijã, mirtí ir jo karaliavimã ateityje.

IZAIJO ÝINIA

Izaijas kalba apie sandorã, sudarytã su Dovydu, kaip apie "...amýinã sandorã ir iøtikimus Dovydo pasigailéjimus."18 Øios sandoros ígyvendinimui ir iøsipildymui reikés karaliaus, kuris valdytû amýinãjã karalystê. Izaijas dar sako mums: "Øtai mergaité pradéjo ir gimdo súnû, ir ji vadina jí vardu Emanuelis."19 (Øiuos ýodýius cituoja Lukas, apraøydamas angelo apsireiøkimã Marijai ir Jézaus gimimo iøpranaøavimã.)

Izaijas uýtikrina mus dél búsimosios karalystés realumo øiais ýodýiais:

"Nes mums gimé kúdikis ir mums duota súnus: Vieøpatavimas yra ant jo peties, ir jis bus vardu: Nuostabus, Pataréjas, Galingasis Dievas, búsimojo amýiaus Tévas, Taikos Kunigaikøtis. Jo vieøpatavimas daugés, ir taikai nebus galo; jis sédés Dovydo soste ir jo karalystéje, kad jã sustiprintû ir paremtû teismu ir teisybe jau dabar ir per amýius."20

Tai dar kartã patvirtina Sandorã, kuriã Dievas sudaré su Dovydu, kad patarasis turés didí súnû, kuris valdys jo soste, ir kurio karalystei nebus galo.

Véliau Izaijo pranaøystéje pateikiamas búsimojo amýiaus karalystés ir taikingumo apraøymas. Mes suýinome iø Izaijo pranaøystés, kad Dievas sutvers "...naujã dangû ir naujã ýemê; senesnieji nebebus atmintyje ir nebepakils í øirdí."21 Ýeméje vieøpataus negirdéta taika ir pasitenkinimas. Pranaøas uýbaigia øí skyriû, apraøydamas gyvenimo taikingumã øiais ýodýiais: "Vilkas ir avinélis ganysis drauge, liútas ir jautis és øiaudus ir dulkés bus maistas ýalàiui. Jie nekenks ir neuýmuø visame mano øventajame kalne, sako Vieøpats"22

KITOS PRANAØIØKOS ÝINIOS

Pranaøas Jeremijas patvirtina tuos búsimuosius dalykus, ,kurie buvo paýadéti Izraelio ir Judo namams. Jo ýinia taip pat patvirtina sandorã, sudarytã su Dovydu, ir pabréýia:

"Anose dienose ir anuo laiku aø iøýeldinsiu Dovydui teisybés ýelmení, ir jis darys teismã ir teisybê øalyje. Anose dienose Judas bus iøgelbétas ir Jeruzalé gyvens saugiai, ir tas yra vardas, kuriuo jí vadins: Vieøpats, músû Teisusis."23

Pranaøas Danielius patvirtina Evangelijos ýiniã Dievo suteiktame Nabukodonosoro sapno iøaiøkinime:

"...Dievas paýadins karalystê, kuri neiøirs per amýius ir jos vieøpatavimas nebus atiduotas kitai tautai. Ji sutrupins ir sunaikins visas øitas karalystes, pati gi stovés per amýius."²⁴

Véliau jis sako mums, kad:

"...vieøpatavimas ir valdýia, ir karalystés didybé, kuri yra po visu dangumi, bus atiduota Aukøàiausiojo øventûjû tautai; jos karalysté yra amýina karalysté, ir visi karaliai tarnaus jam ir bus paklusnús."25

Mikhéjo pranaøysté patvirtina anksàiau minétus dalykus ir pasakoja, kaip tautos garbins Dievã búsimajame amýiuje. Pranaøas raøo:

"Bet øtai paskutinése dienose Vieøpaties namû kalnas stipriai stovés kalnû virøúnése ir bus iøkilês aukøàiau kauburiû, ir í jí plauks tautos. Daug tautû skubés ir sakys: Ateikite, ýenkime í Vieøpaties kalnã ir í Jokúbo Dievo namus; jis mokys mus savo keliû, ir mes eisime jo takais; nes iø Siono iøeis ístatymas ir Vieøpaties ýodis iø Jeruzalés."26

Taigi bendra mokymo gija eina per visã Senãjí testamentã. Paýadai, duoti Abraomui, Izaokui, Jokúbui, Dovydui ir pranaøams, atskleidýia mums "Evangelijã" arba "gerãjã naujienã" Senajame Testamente. Tai tikrai Dievo planas øiai ýemei ir ýmonijai. To plano centriné figúra yra Jézus - búsimasis karalius, taikingai vieøpatausiantis visoje ýeméje. Kaip matysime sekanàiame straipsnyje, øi tema têsiasi Naujajame Testamente, Kristaus ir apaøtalû mokyme. Øis mokymas taip pat aiøkina kaip mes asmeniøkai galime gauti tã palaiminimã, kuris ateis, kai ýeméje bus íkurta Dievo karalysté.

1 Pradýios 2.17

2 Pradýios 3.23

³Pradýios 3.19

⁴ Jono 3.16

⁵ Galatams 3.8

⁶ Galatams 3.29

⁷Pradýios 12.1

⁸Pradýios 12.2,3

⁹Galatams 3.16

¹⁰Pradýios 12.7

¹¹Pradýios 13.14-17

¹²Pradýios 17.4-8

¹³Pradýios 26.2-5

¹⁴Pradýios 28.13-15

¹⁵Apaøtalû darbai 13.22

¹⁶2 Samuelio 7.11

¹⁷2 Samuelio 7.12-16

¹⁸Izaijo 55.3

¹⁹Izaijo 7.14

²⁰Izaijo 9.6-7

²¹Izaijo 65.17

²²Izaijo 65.17

²³Jeremijo 33.15-16

²⁴Danielio 2.44

²⁵Danielio 7.27

²⁶ Mikhéjo 4.1,2

Evangelija

Naujajame Testamente

KAIP JAU MINÉJOME, Evangelijos tema randama Senajame Testamente, taigi iø to galime suvokti, kad øi Biblijos dalis yra labai svarbi tikram krikøàioniui netgi ir øiais laikais. Tai prieøtarauja nuomonei tû ýmoniû, kurie teigia, kad Senasis Testamentas yra tiesiog mitas bei liaudies kúryba ir nesuteikia jokios informacijos, rekalingos músû iøganymui. Øios nuomonés klaidingumas paaiøkéja iø jau pateiktû nuorodû, be to, Senojo Testamento patikimumas paliudija ir patvirtina Naujojo Testamento patikimumã.

RYØYS SU SENUOJU TESTAMENTU

Pranaøysàiû apie Jézaus Kristaus atéjimã ryøys su Naujuoju Testamentu turbút geriausiai matomas raøtuose tû ýmoniû, kurie uýraøé Evangelijas Naujajame Testamente. Pavyzdýiui, Evangelijoje pagal Morkû skaitome:

"Jézaus Kristaus, Dievo Súnaus, gerosios naujienos pradýia, kaip pranaøo Izaijo paraøyta: Øtai aø siunàiu pirma tavês savo pasiuntiní, kuris nuties tau keliã. Tyruose øaukianàiojo balsas: Taisykite Vieøpaàiui keliã! Iøtiesinkite jam takus!"1

Tai nebuvo tiesioginé pranaøysté apie patí Jézû, bet apie Jézaus øauklí, tai yra Jonã Krikøtytojã. Pastebime, kad Evangelijos pagal Morkû pirmieji ýodýiai yra øie: "Jézaus Kristaus, Dievo Súnaus, gerosios naujienos pradýia...". Svarbús yra ir kiti øios citatos ýodýiai: "Kaip pranaøo Izaijo paraøyta". Øie ýodýiai atskleidýia apraøomû dalykû ryøí su Senuoju Testamentu, su Izaijo, Dievo pranaøo, ýodýiais:

"Nusiraminkite, nusiraminkite, mano tauta, sako júsû Dievas. Kalbékite Jeruzalés øirdýiai ir øaukite jai, kad jos vargas pasibaigé, jos neteisybé atleista, kad ji gavo iø Vieøpaties rankos dvigubai uý visas savo nuodémes. Øaukianàiojo balsas: Tyruose taisykite Vieøpaties keliã, tyrumoje darykite músû Dievo takus tiesius. Kiekvienas slénis bus uýpiltas, kiekvienas kalnas ir kauburys bus suýemintas; kas kreiva, bus tiesu, ir kur nelygu, bus lygús keliai. Vieøpaties garbé bus apreikøta, ir visi kúnai drauge jã matys, nes Vieøpaties burna kalbéjo."2

Mes galime paskaityti apie Jono misijã Evangelijos pagal Matã 3 skyriuje. Pagal Senojo Testamento pranaøystes tai turéjo búti paruoøiamasis darbas Kristaus mokymui, ir kaip mes jau esame pastebéjê, Evangelijoje pagal Morkû tai vadinama Jézaus Kristaus Evangelijos pradýia. Svarbu íývelgti skirtumã tarp ýodýiû - tai buvo Jézaus Kristaus Evangelija, o ne Evangelija apie Jézû Kristû! Nors Kristus ir buvo Evangelijos ýinios kertinis akmuo, bet Jis pats nebuvo Evangelija, kaip pamatysime toliau nagrinédami raøtus.

Kaip apraøyta Evangelijoje pagal Matã, Jono misija buvo parodyti atgailos bútinybê, "...nes prisiartino dangaus karalysté."3 Ir Matas, ir Morkus savo Evangelijose visiøkai aiøkiai liudija, kad Kristaus skelbta Evangelija buvo Dievo karalystés Evangelija. Tã dalykã, kad Evangelija buvo "Kristaus", o ne "apie Kristû", galima visiøkai aiøkiai suvokti, iøsiaiøkinus, kã reiøkia øios eilutés, kuriose minima Dievo karalysté, ypaà Evangelijoje pagal Matã.

"Jézus vaikøàiojo po visã Galiléjã, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystés Evangelijã ir gydydamas ýmonése visokias ligas bei negales."4

Ir dar:

"Jézus éjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystés Evangelijã ir gydydamas visokias ligas bei negalias."5

Øiàia raøtai nedviprasmiøkai susieja Kristaus daromus stebuklus su karalystés skelbimu, ir jei mes atidýiai panagrinésime øitã dalykã, tai jis atskleis mums tiesã. Daug yra diskutuota apie tikrasias prieýastis, dél kuriû Kristus daré stebuklus. Ar jis daré tuos dalykus tiesiog iø uýuojautos, o gal noréjo øitaip pritraukti ýmones prie savês ir atitraukti juos nuo pripaýintû to laikmeàio mokytojû? Ne, tikroji stebuklû prieýastis buvo ta, kad Kristaus darbas skelbiant Dievo karalystê bútû patvirtintas dieviøku autoritetu. Raøto aiøkintojai ir fariziejai su savo veidmainiøku mokymu negaléjo pademonstruoti nieko panaøaus. Kristus buvo ypatingas ýmogus, turintis ypatingã ýiniã nuo Dievo - Karalystés Evangelijã.

EVANGELIJA KRISTAUS MOKYME

Jau prieø prasidedant Kristaus misijai, Dievo paýaduose buvo labai konkreàiai kalbama apie Mesijo atéjimã, bet gana nedaug uýsimenama apie reikalavimus asmenims, kurie norétû búti Dievo karalystéje. Tuo tarpu Kristaus mokyme pabréýiama asmeniøko pasiøventimo svarba.

Matyt geriausiai øis Kristaus mokymo aspektas atsiskleidýia "Kalno Pamoksle", kurí mes randame uýraøyta Evangelijoje pagal Matã, 5-7 skyriuose. Kristaus pamokymai nustato normas, kurios yra priimtinos Dievui. Viena reikømingiausiû øios Kristaus mokymo dalies vietû yra øi:

"Ne kiekvienas, kuris man øaukia: "Vieøpatie, Vieøpatie!", íeis í dangaus karalystê, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiøkojo Tévo valiã."6

Øioje eilutéje atsiskleidýia esmé viso to,kã Kristus moké apie Evangelijã - gerãjã naujienã apie Dievo karalystê. Ta esmé tokia - nepaklusdami Dievo reikalavimams, mes negalime tikétis tapti búsimûjû gérybiû, apie kurias mums pasakoja Evangelija, dalininkais.

Iø to seka, kad norédami paklusti Dievui, mes turime ýinoti, ko Dievas nori iø músû, o kad ígyti tã ýinojimã, mes turime klausytis Dievo, klausytis jo ýodýiû, kuriuos galime perskaityti Biblijoje. Tam reikia imlaus proto, kuris bútû pasiruoøês priimti pamokymus be iøankstinio nusistatymo. Kristaus dienomis daugelis ýmoniû stokojo øitokio poýiúrio, ir bútent todél Kristus kalbéjo jiems palyginimais. Øitã dalykã jis iøaiøkino labai ítaigiai, kaip Matas pasakoja mums:

"Aø jiems kalbu palyginimais todél, kad jie ýiúrédami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranaøystés ýodýiai: Girdéti girdésite, bet nesuprasite, ýiúréti ýiúrésite, bet nematysite."7

Bútinybê skirti reikiamã démesí Dievo reikalavimams Kristus dar labiau pabréýé savo palyginime apie vieno karaliaus surengtã vestuviû pokylí. Raøtai visiøkai aiøkiai parodo, kad tai yra palyginimas apie Dangaus karalystê (Dievo karalystê). Karaliaus iøsiustas pakvietimas atitinka Dievo mums duotã pakvietimã ateiti í jo karalystê. Ýmonés, atmetê karaliaus pakvietimã, primena mums, kad daug kas atmeta Dievo pakvietimã. Bet turbút svarbiausia yra apmãstyti tã faktã, kad vienas ýmogus buvo iømestas iø vestuviû pokylio todél, kad nebuvo tinkamai apsivilkês. Àia Kristus moko mus, kad reikia búti pasiruoøusiems priimti tuos reikalavimus, kuriuos Dievas iøkélé norintiems patekti í karalystê (vestuviû pokylí).8

Kad ívykdytume reikalavimus, kuriuos nustaté Dievas, mes turime íveikti savo natúralius vidinius polinkius vadovautis tik savo paàiû troøkimais; mes turime vadovautis ir sekti tobulu Kristaus pavyzdýiu, kurí jis mums paliko; ir turime búti pakrikøtyti (pilnai panardinant í vandení) í gelbstintí Kristaus vardã. Apreiøkimo knygoje, duotoje apaøtalui Jonui, Kristus vél ir vél primena apie apdovanojimã, kuris laukia tû, kurie íveiks øí natúralû polinkí nusidéti. Øis apdovanojimas - tai vieta Dievo karalystéje.

Kapas su nuristu akmeniu Jeruzaléje primena mums apie Kristaus prisikélimo stebuklã

APAØTALÛ SKELBTA EVANGELIJA

Gali pasirodyti keista, kad àia pateikiamas øis skyrelis, nes atrodytû, kad apaøtalû skelbta Evangelijos ýinia buvo lygiai tokia pati, kaip ir ta, kuriã skelbé Kristus. Geriau panagrinéjus iøaiøkéja du dalykai:

a) pagrindiniai Evangelijos mokymo dalykiai buvo lygiai tokie patys, kaip ir Kristaus skelbti, nes reikalas àia yra tas, kad visuose dieviøkai íkvéptuose raøtuose bet kuris svarbus dalykas visada pakartojamas daug kartû.

b) Nors skelbiama Evangelijos ýinia buvo ta pati, bet øiek tiek pasikeité uýakcentuojami dalykai. Apaøtalai demonstravo Jézaus Kristaus darbû reikalingumã, jo aukos, mirties ir prisikélimo reikalingumã, taip pat atgailos ir krikøto, bei po øito sekanàio naujo gyvenimo, reikalingumã tiems, kurie trokøta búti amýinojoje Dievo karalystéje.

Apaøtalas Paulius raøé:

"Mums dar esant silpniems, Kristus skirtu laiku numiré uý bedievius. Vargu ar kas sutiktû mirti uý teisûjí; nebent kas ryýtûsi numirti uý geradarí. O Dievas mums parodé savo meilê tuo, kad Kristus numiré uý mus, kai tebebuvome nusidéjéliai. Tad dar tikriau dabar, kai esame nuteisinti jo krauju, búsime jo iøgelbéti nuo rúsàios bausmés. Jeigu, kai dar buvome prieøai, mus sutaikino su Dievu jo Súnaus mirtis, tai juo labiau mus iøgelbés jo gyvybé, kai jau esame sutaikinti."9

Paulius daug kartû pabréýé øiã ýiniã savo raøtuose, kiekvienã kartã atskleisdmas vis kitokí aspektã:

"Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iø numirusiû, kaip uýmigusiûjû pirmgimis. Kaip per ýmogû atsirado mirtis, taip per ýmogû ir mirusiûjû prisikélimas. Kaip Adome visi mirøta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, taàiau kiekvienas pagal savo eilê. Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui jo atéjimo metu."10

Savo laiøke Titui jis raøé:

"Iøganingoji Dievo maloné pasirodé visiems ýmonéms ir moko mus, kad, atsisakê bedievystés ir pasaulio aistrû, santúriai, teisingai ir maldingai gyventume øiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties ir músû didýiojo Dievo bei Gelbétojo Kristaus Jézaus ølovés apsireiøkimo. Jis atidavé save uý mus, kad iøpirktû mus iø visokiû nedorybiû ir suburtû sau nuskaistintã tautã, uoliã geriems darbams."11

Apaøtalai nuolat pabréýdavo, kad kiekvienas gali pasinaudoti Dievo karalystés geraja naujiena ir turéti jã kaip viltí ateiàiai. Jie parodé, kad Jézaus misija, jo gyvenimas, mirtis ir prisikélimas, buvo didýiulé Dievo, dangaus ir ýemés Sutvéréjo, dovana ýmonijai, bet ji bus naudinga tiktai tiems, kurie priims jã kaip Dievo dovanã, laikysis duotûjû nurodymû ir tikés Dievu. Paulius labai panaøiai raøé savo laiøke Ýydams:

"Be tikéjimo neímanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam bútina tikéti, kad jis yra ir kad jo ieøkantiems atsilygina."12

Øie dalykai buvo skelbiami taip pat ísakmiai, kaip kad ir Kristus skelbé Evangelijos ýiniã. Visi to meto prieøininkai negaléjo lengvai nuneigti øitaip skelbiamû dalykû. Ýinoma prieýastis buvo ta, kad tai buvo nuo Dievo ir turéjo íkvépimo galiã. Apaøtalas Petras sutelkia músû mintis ties Evangelijos tiesa ir viltim øiais ýodýiais, skirtais:

"...iørinktiems iøankstiniu Dievo Tévo numatymu, Dvasios paøventimu, kad bútû klusnús ir paølakstyti Jézaus Kristaus krauju.Tebúnie jums keleriopai padauginta maloné ir ramybé! Ølové Dievui, músû Vieøpaties Jézaus Kristaus Tévui, kuris iø savo didýio gailestingumo Jézaus Kristaus prisikélimu iø numirusiû yra atgimdês mus gyvai vilàiai ir nenykatanàiam, nesuteptam, nevystanàiam palikimui, kuris skirtas jums danguje. Jus Dievo galybé ir sergsti tikéjimu iøganymui, kuris parengtas apsireikøti paskuitniu metu."13

Bútû ímanoma toliau cituoti apaøtalû raøtus ir priraøyti didelê knygã, bet iø jau pateiktû yra aiøku, kad apaøtalû skelbtoje Evangelijoje neabejotinai buvo pabréýiama øtai kas - jos kertinis akmuo buvo Vieøpaties Jézaus Kristaus darbai.

Bútent jo pasiaukojimas, jo mokymas, stebuklai, kuriuos jis atliko, ir jo didýioji auka ítikino pirmojo øimtmeàio krikøàionis, kad reikia nusiýeminimo ir pasiaukojimo, tam kad skelbti Karalystés Evangelijã dideliû persekiojimû akivaizdoje. Bútent nesibaigianàio gyvenimo vilties realumas ir buvo tas tvirtas pamatas, kurí padéjo Kristus, ant kurio staté apaøtalai, ir kurí toliau skelbé pirmojo øimtmeàio krikøàionys.

PIRMOJO ØIMTMEÀIO KRIKØÀIONIÛ VILTIS

Baigdami øí skyriû apie Evangelijã Naujajame Testamente, mes panagrinésime pirmojo øimtmeàio krikøàioniû viltí, tokiã kokia ji buvo pirmã kartã pateikta, nesugadintã ir nepakeistã, kol dar ji nebuvo paveikta iøradingo, bet klystanàio ýmogiøko mãstymo. Pirmasis esminis tikéjimo dalykas yra tas, kad bus íkurta amýinoji Dievo karalysté:

"Øitaip dar plaàiau atsivers jums vartai í amýinãjã músû Vieøpaties ir Gelbétojo Jézaus Kristaus karalystê."14

Antrasis dalykas yra tas, kad karalysté bus íkurta ýeméje:

"Mano Tévo namuose daug buveiniû. Jeigu taip nebútû , argi búàiau pasakês: "Einu jums vietos paruoøti"? Kai nuéjês paruoøiu, vél sugríøiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jús bútuméte ten, kur ir aø."15

Øios eilutés daýnai klaidingai cituojamos norint parodyti, kad teisieji bus apdovanoti danguje. Bet logiøkai pamãsàius paaiøkés, kad tai klaidingas ísitikinimas. Kristus pasaké, kad jeigu jis iøeis, tai sugríý vél, tam, "kad jús bútuméte ten, kur ir aø."; kitaip tariant, àia, ýeméje! Tai patvirtino ir angelai Kristaus ýengimo í dangû metu:

"Vyrai galiléjieàiai, ko stovite ýiúrédami í dangû? Tasai Jézus, paimtas nuo júsû í dangû, sugríø taip pat, kaip esate jí matê ýengiant í dangû."16

Ýodýiai "...sugríø taip pat..." konkreàiai paaiøkina, kaip Kristus gríø í ýemê. Dar vienas tikéjimo dalykas yra bútinybé búti susijusiam su Dievo paýadais, patvirtintais Evangelijos ýinioje. Tikétis amýinojo gyvenimo Dievo karalystéje ímanoma tik pasikrikøtijus po to, kai ítikima Evangelija. Ir kai ýmonés patikéjo Pilypu, skelbianàiu dalykus, susijusius su Dievo karalyste ir Jézaus Kristaus vardu, jie "...émé krikøtytis vyrai ir moterys."17 Viltis patekti í karalystê nebuvo ígijama vien tik krikøto déka, tai priklausé dar ir nuo to, kaip laikomasi reikalavimû, kuriuos nustaté ir kuriû moké Kristus:

"O tu laikykis to, kã esi iømokês ir tvirtai ítikéjês, ýinodamas, iø kokiû ýmoniû esi iømokês. Tu nuo vaikystés paýísti øventuosius Raøtus, galinàius tave pamokyti iøganymui per tikéjimã Kristumi Jézumi."18

Iøganymas, apie kurí kalba Paulius - tai iøsigelbéjimas nuo galutinés praýúties mirøtant, o juk tai yra nuodémingos ýmonijos likimas. Iøganymas - tai Dievo dovana, tai galimybé mégautis amýinuoju gyvenimu karalystéje, kuri bus íkurta ýeméje Kristui sugríýus. Tai buvo pirmojo øimtmeàio krikøàioniû viltis! Tai yra tikroji Evangelijos ýinia!

NEMOKAMAI

Pareikalaukite

BIBLIJOS SKAITYTOJO VADOVAS

jums bus iøsiustas

Jis padés jums sistemingai kiekvienã dienã

metû bégyje skaityti Biblijã

Evangelija ir Jús

KUR JÚS KELIAUJATE ?

DAUGUMA MÚSÛ savo gyvenime kartas nuo karto trokøtame keliauti. Tai gali búti noras tiesiog aplankyti seniai matytã draugã kitoje júsû øalies dalyje, arba noras aplankyti draugus ir gimines kitose øalyse. Paprastai prieø iøvykdami mes planuojame kelionê - perýiúrime ýemélapius ir pagalvojame apie transportã. Taip pat mes galvojame apie pinigus, rúbus ir kitus bútiniausius reikmenis, kuriû mums gali prireikti kelionéje, nekalbant jau apie pasus ir vizas.

Dabar jús galite paklausti kã tai turi bendro su Evangelija. Ogi paprasàiausiai, principas, kurí mes kã tik paaiøkiniome nuolat taikomas gyvenime norint pasiekti vienokius ar kitokius tikslus. Jis taip pat tinka ir susijusiems su Dievu dalykams, kurie yra daug svarbesni uý bet kokius kitus músû ateities planus - juk jie lieàia músû amýinãjí gerbúví. Galbút mes sugebame gerai suplanuoti savo búsimã kelionê ar øiaip kokí uýsiémimã, bet planuodami savo dvasiní gerbúví mes atrodo neturime aiøkios krypties.

Øio straipsnio tikslas - parodyti, kad Evangelija gali paveikti Jus asmeniøkai; dabar pats laikas pasiryýti planuoti ateití, vietoj to, kad leisti gyvenimui tekéti íprastine vaga be jokios aiøkios krypties.

EVANGELIJOS REALYBÉ ØIANDIEN

Jau daug laiko yra praéjê nuo tada, kai Jézus vaikøàiojo øia ýeme ir skelbé ateinanàiã Dievo karalystê, kuri uýémé tokiã svarbiã vietã pirmojo øimtmeàio krikøàioniû viltyse ir lúkesàiuose. Dabar mes gyvename sudétingame 20 amýiaus pasaulyje, kur labiausiai iøsivysàiusiose valstybése Dievas daýniausiai iøleidýiamas iø akiû.

Bet jei mes stabtelétume ir pagalvotume, suvoktume, kad nepaisant didelés paýangos technikoje ir medicinoje ýmoniû gyvenimas maýai pasikeité. Ýmonija vis dar kenàia nuo ligû, nelaimiû, mirties. Mes vis dar apsigaudami siekiame klaidingû tikslû, ir netgi jei daugelis jauàiasi gyvenã pilnakraují gyvenimã, tai kas jû laukia gyvenimo pabaigoje?

Deja, jaunystés groýis nuvysta uýleisdamas vietã senatvei su jos skausmais ir galiausiai ateina mirtis. Nors øitiokia perspektyva ir niúri, bet tai vienintelis tikras dalykas øiame músû gyvenime.

Niekas nepasiketé. Mes susidúriame su tomis paàiomis problemomis, apie kurias Jézus kalbéjo beveik prieø 2000 metû. Taigi esant tokiai padéàiai, Evangelijos ýinia, GEROJI NAUJIENA apie búsimuosius nuostabius dalykus, yra lygiai tap pat svarbi øiandien, kaip kad ji buvo svarbi tada, kai Jézus pirmã kartã prabilo miniai Galiléjos kalvose.1 Dabar metas liautis gaudyti véjã laukuose, atsisésti prie jo kojû ir paklausyti, kã jis sako.

PAÝADAI NETRUKUS TAPS TIKROVE

Ankstesniuose øio leidinio straipsniuose visiøkai aiøkiai parodyta, kad Evangelija yra susijusi su labai realia situacija, kurioje Dievas turi ísikiøti í ívykius pasaulyje ir íkurti savo Karalystê, kuri pranoks netgi utopiøkiausius2 músû lúkesàius. Pagrindinis klausimas - kada? Kaip jau matéme, pirmojo øimtmeàio krikøàionys tikéjosi øito prieø 2000 metû; tai galbút Dievas pamirøo ar persigalvojo?

Øie klausimai yra svarbus, ir í juos atsako Dievo Tiesos ýodis. Øiame besikeiàianàiame pasaulyje mes galime búti tikri dél dviejû dalykû. Pirmasis - mirties realybé, antrasis - Dievas nesikeiàia. Pastarasis yra esminis dalykas, paremtas Jo Ýodýiu.

Apmastykite øias dvi citatas iø Senojo ir Naujojo Testamentû:

"Nes aø Vieøpats ir aø nesikeiàiu..."3

"Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iø aukøtybiû, nuýengia nuo øviesybiû Tévo, kuriame néra jokiû atmainû ir jokiû sambréøkû."4

Akivaizdu, kad prieøingai nei mes, Dievas nepersigalvoja. Todél jei Karalysté, kuri buvo paýadéta, dar néra íkurta, tai tam turi búti kaýkoks kitas paaiøkinimas. Studijuojant Biblijã tampa visiøkai aiøku, kad Evangelijos skelbimas amýiû bégyje yra premtas Dievo nustatytu ívykiû planu, nes jis neplieka ateities likimo valiai. Mes galime suprasti øí planã, nes dél savo beribés iøminties Dievas yra paskelbês jí tiems, kas netingi paskaityti ir paklausyti apie tai.

Dievas paskelbé per pranaøã Amosã:

"Vieøpats Dievas juk nieko nedaro neapreiøkês savo paslapties savo tarnams pranaøams."5

Studijuodami Dievo ýodí ir ieøkodami kaýkokios uýuominos apie Dievo Karalystés íkúrimo laikã, mes netrukus suvokiame, kad tai yra neiøvengiamas ívykis ir kad netrukus iøsipildys tai, kas skelbiama Evangelijoje. Øios uýuominos, arba nuorodos, Biblijoje dar yra vadinamos "Ýenklais", ir jie yra tiesiog kaip kelio ýenklai, nurodantys kaip pasiekti kokiã nors vietã.

FIGMEDÝIO ÝENKLAS

Vienã iø øiû ýenklû pateiké Jézus, atsakydamas í konkretû mokiniû klausimã:

"Kai jis atsisédo Alyvû kalne, priéjo vieni mokiniai ir klausé: "Pasakyk mums kada tai ívyks? Ir koks tavo atéjimo ir pasaulio pabaigos ýenklas?""6

Jeigu paskaitysite øiã iøtraukã iø Evangelijos pagal Matã, jus suprasite øio mokiniû uýduoto klausimo kontekstã. Buvo kalbama apie Jézaus antrojo atéjimo ýenklus, ir Jézaus atsakyme nurodoma ívykiû seka amýiû bégyje. Jis pateiké øí palyginimã:

"Pasimokykite iø palyginimo su figmedýiu: kai jo øaka suminkøtéja ir sprogsta lapai, jús ýinote, jog artinasi vasara."7

Øis Jézaus palyginimas primena Biblijos skaitytojams, kad buvo kalbama apie Izraelí, kuris ilgai naudojo øiã emblemã kaip tautos "Ýenklã". Tai mes galime suprasti iø øios citatos kur kalbama apie Izraelio tautã:

"Ji paverté mano vynuogynã tyruma, nupléøé ýievê nuo mano figmedýiû, nulupo, apipléøé juos ir parmeté; jû øakos pasidaré baltos."8

Íkllijoje matome Izraelio paøto ýenklus su figmedýio emblema. Jézaus aiøkinimas siejasi su "sprogstanàiu", skleidýianàiu lapus, figmedýiu, ir jei pagalvosime - suprasime, jog tai gyvybés ÝENKLAS.

Jeigu apývelgsime øios tautos istorijã nuo Jézaus laikû, tai suýinosime, kad 70 metais po Kristaus roménai sunaikino Jeruzalê ir iøsklaidé tautã. Bet øtai 1948 metais ívyko labai reikømingas ívykis. Buvo atkurta Izraelio valstybé ir nuo tada tauta iø tikrûjû "iøskleidé lapus ir praýydo". Ir dabar øiuolaikiniame pasaulyje Izraelis yra svarbi ir galinga valstybé. Ýydû FIGMEDÝIO tauta øiandien yra atkurta po beveik 2000 metû trukusio iøsisklaidimo.

Dél savo sugríýimo Jézus dar saké savo mokiniams:

"Taip pat visa tai iøvydê ýinokite, jog jis arti, prie slenksàio. Iø tiesû sakau jums: nepraeis né øi karta, iki visa tai ívyks"9

Àia Jézus sako mums, kad músû karta bus gyva, kai jis sugríý. Tai veràia susimãstyti ir tai gali suteikti músû ateities planams kaýkokí tikslã.

Kitas svarbus apmãstymo vertas ýenklas yra bendra pasaulio búklé prieø pat Kristaus sugríýimã. Jis atkreipia í tai démesí øio Evangelijos pagal Matã skyriaus pradýioje. Ten apraøoma gana baugi padétis pasaulyje prieø Jézaus sugríýimã íkurti Karalystés. Tai parodyta øioje iliustracijoje:

Jeigu palyginsite tai, kas apraøyta Evangelijoje pagal Matã, su Evangelijos pagal Lukã 21 skyriumi, tai tikrai atpaýinsite daugumã Jézaus minétû problemû. Dabar paklausime - ar kartais Jézaus minétos problemos neatrodo paýístamos? Mes ísitikinê, kad atrodo. Tiesiog paimkime ir pavartykime laikraøàius, ir jas visas ten rasime. Skaitytojau, øie ýenklai yra pasaulio, kuriame mes gyvename, realybé. Tai didýiulis paskatinimas gerai planuoti ateití!

Mes galime remtis pranaøû ýinia, ir ypaà Danielio knyga10 , kurioje nurodomi konkretus laiko tarpai, ir jie taip pat palaiko poýiúrí, kad Evangelijos paýadai netrukus iøsipildys. Tiesã sakant, kai kuriû ýmoniû, studijuojanàiû Biblijã, teigimu, 1996 metais yra didelé tikimybé, kad Dievo planas pasieks kulminacijã ir bus iøpildyti visi paýadai. Ýinoma, mes negalime kategoriøkai tvirtinti, nes prisimename ýodýius, Jézaus pasakytus savo mokiniams:

"Taàiau tos dienos ir valandos niekas neýino, nei dangaus angelai, nei Súnus, o vien tik Tévas."11

Jeigu mes ýinotume tiksliã datã, mums tikrai kiltû pagunda atidélioti savo pasiruoøimã. Bet Dievas savo kalendoriuje nustaté dienã, kada pasaulí sudrebins ívykiai, apie kuriuos skaitome Apaøtalû darbû knygoje:

"Jis [Dievas] nustaté dienã, kada teisingai teis visã pasaulí per vienã ýmogû, kurí tam paskyré ir visiems uý jí laidavo prikeldamas iø numirusiû."12

Iø tikrûjû, darosi vis aiøkiau ir aiøkiau, kad ateití planuoti bútina.

EVANGELIJOS KVIETIMAS - AR JÚS PASIRUOØÊS?

Aiøku, kad mes gyvename reikømingame laikotarpyje; taigi kã jús ketinate daryti? Pasirinkimas yra nedidelis ir visai paprastas, bet pasekmés labai skirtingos, kã galime pamatyti ýemiau pateiktoje lenteléje:

JÚSÛ VEKSMÛ PLANAS

PASEKMÉS

1 Rimtai pamãstyti

Priimti Evangelijã

- Amýinasis gyvenimas

2 Nieko nedaryti

Atmesti Evangelijã

- Mirtis

3 Atidélioti planavimã

Praleisti progã

- Mirtis

Mes patariame jums pasirinkti pirmãjí variantã. Realiai pagalvojus - tai vienintelé protinga iøeitis. Mes tikimés, kad jús jã ir pasirinksite, ir tada apsvarstysite Jézaus ýodýius, kuriuos jis pasaké savo mokiniams apie Evangelijos skelbimã:

"Kas ítikés ir pasikrikøtys, bus iøgelbétas, o kas netikés, bus pasmerktas."13

Jézaus nustatyti veiksmai, kuriuos jus turite atlikti, kad galétuméte pasinaudoti Evangelijos ýinioje esanàios "Gerosios Naujienos" privalumais, yra rúpestingai suplanuoti taip, kad palengvinti jums apsisprendimã. Øtai ýemiau pateikiamos keturios pakopos, kurias siúlome jums apsvarstyti ir pagal jas veikti:

1. Nuoøirdýiai klausykités Dievo ýodýio

2. Tikékite Dievo ýodýiu ir Jo súnumi Jézumi Kristumi

3. Pasikrikøtykite í gelbstintí Jézaus vardã

4. Gyvenkite pklusdami jo ísakymams

Atidélioti, palikti neatliktus darbus, yra ýmogiøka, ir øitaip prarandamos ívairios galimybés. Øi diena suteikia jums galimybê teisingai suplanuoti savo ateití. Nieko negalima prarasti, bet ígyti galima viskã, tai kodél gi neýengus øio gyvybiøkai svarbaus ýingsnio í ateití ir nepriémus dieviøkojo kvietimo?

Dievo planas netrukus bus ígyvendintas ir to rezultatai pranoks visus júsû lúkesàius, kaip kad apaøtalas Paulius primena mums:

"...Ko akis neregéjo, ko ausis negirdéjo, kas ýmogui í mintí neatéjo, tai paruoøé Dievas tiems, kurie jí myli."14

Pabaigai, praktiøkas pasiúlymas, galintis padéti jums apsisprêsti - kodél gi jums dabar paprasàiausiai nepasimelsti ir nepapraøyti Dievo vesti jus í Jo Karalystê. Po to pabandykite rimtai pastudijuoti Jo ýodí tam, kad bútuméte pasiruoøê Jézaus sugríýimui.

Tokia yra EVANGELIJOS tikrové - tai yra tiesa, kaip Jézus pasaké:

"Jús paýinsite tiesã, ir tiesa padarys jus laisvus."15